žįsti
Lithuanian
Etymology
Possibly from Proto-Indo-European *ǵeid- (“to suckle”) and related to Ancient Greek νεογιλλός (neogillós, “newborn”).[1] Compare Latvian zīst (“to suckle”).
Also compare with Latin fētus (“nursing”), Old Church Slavonic доити (doiti).
Verb
žįsti (third-person present tense žinda, third-person past tense žindo)
Conjugation
Conjugation of žįsti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
žindu | žindi | žinda | žindame, žindam |
žindate, žindat |
žinda | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
žindž | žindei | žindė | žindėme, žindėm |
žindėte, žindėt |
žindė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
žįsdavau | žįsdavai | žįsdavo | žįsdavome, žįsdavom |
žįsdavote, žįsdavot |
žįsdavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
žįsiu | žįsi | žįs | žįsime, žįsim |
žįsite, žįsit |
žįs | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
žįsčiau | žįstum | žįstų | žįstumėme, žįstumėm, žįstume |
žįstumėte, žįstumėt |
žįstų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | žįsk, žįski |
težinda | žįskime, žįskim |
žįskite, žįskit |
težinda | ||
Participles of žįsti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | žindąs, žindantis | žindamas | |
| past | žindęs | žįstas | |
| past frequentative | žįsdavęs | — | |
| future | žįsiąs, žįsiantis | žįsimas | |
| participle of necessity | — | žįstinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | žįsdamas | ||
| half-participle (padalyviai) |
present | žindant | |
| past | žindus | ||
| past frequentative | žįsdavus | ||
| future | žįsiant | ||
| manner of action (būdinys) | žįste, žįstinai | ||
Derived terms
- žindomas
References
- Pokorny, Julius (1959) chapter 356, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, page 356
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.